Dopingu vadinamos vaistinės medžiagos, kurios laikinai sustiprina fizinę ir psichinę organizmo veiklą. Kitaip tariant, dopingai yra įvairių organizmo funkcijų stimuliatoriai. Klinikinėje medicinoje ligonių gydymui tokie vaistai vartojami gana plačiai. Pavyzdžiui, sergant širdies ligomis skiriami medikamentai, stimuliuojantys širdies veiklą; sergant mažakraujyste gydoma kraujo gamybą skatinančiais vaistais; išsekusiam ligoniui duodami baltymų sintezę gerinantys preparatai. Ir tai suprantama. Visai kita padėtis yra sporte. Vartojant panašias medžiagas prieš varžybas arba jų metu, dirbtinai didinami sportiniai rezultatai, panaikinama lygiavertės sportinės kovos galimybė.Dopingas, dirbtinai stimuliuodamas organizmą, verčia jį neekonomiškai švaistyti energijos atsargas, didina neigiamą fizinio krūvio poveikį, gerokai sulėtina visų funkcijų atsistatymą. Dėl to didėja organizmo pertempimo pavojus, vystosi ligos. Pasitaiko ir dopinginių mirčių atvejų tarp irkluotojų, dviratininkų. Pirmasis vartojęs dopingą sportininkas oficialiai užregistruotas 1865 m. Amsterdame per plaukimo varžybas. Po metų įvyko pirmoji dopinginė mirtis. Tai nepaveikė - sportininkai profesionalai dopingus ėmė vartoti labai plačiai, o šio amžiaus šeštajame - septintajame dešimtmetyje jais pasekė ir sportininkai mėgėjai.
Tarptautinės sportinės organizacijos netruko imtis priemonių prieš šią blogybę. 1967 m. Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė nutarimą uždrausti bet kokių dopingų vartojimą ir nuo 1968 m. įvesti griežtą dopingo kontrolę. Nuo to laiko visose olimpinėse žaidynėse, o paskutiniaisiais metais ir oficialiose tarptautinėse varžybose griežtai laikomasi šio nutarimo. Dopingo kontrolė atliekama visiems nugalėtojams, o komandinėse sporto šakose - sportininkams, atrinktiems burtų keliu.
http://www.tvirtas-kunas.lt/sportas-sveikata/treniruotes/antidopingas/sportas-ir-dopingas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą